Ir nerimo naktis
Papuošiu aksominiu kaspinu.
Sunersiu lyg voratinklį
Pilkas mintis.
Lyg šilko siūlą verpsiu
Plonytę mūsų giją.
Ir į šilčiausią storą mezginį
Įpinsiu jaukias akimirkas drauge.
Man apsirengus šitą rūbą
Bus gera ir ramu,
Nes vėl užuosiu, kaip kvepi Tu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą