Namai - mažas mūsų dangus...

Kurti namus – tai nebūtinai statyti namą. Kad namas virstų namais, kartais reikia visai nedaug - matyti ir girdėti, kuo ir kaip gyvena namiškiai. Namai turėtų būti jaukūs, juose privalo sklandyti malonūs kvapai, kurie ir po daugelio metų at­gaivins upes prisiminimų... O svarbiausia, kad namuose netrūktų dėmesio ir meilės gyvenantiems kartu.
Namai – tai ne konkreti vieta. Tai, ką pažįsti ir mėgsti, nebūtinai turi būti sukalta vinimis, nebūtinai privalo turėti stogą ir tvirtus pamatus. Mes galime priprasti ir pamėgti vinis ir stogą, bet kai kur nors išvyksime, be mūsų žinios bus pakeistas jų išdėstymas, grįžę pasipiktinę klausime, kokia čia lentų krūva. Namai – tai tam tikra visuma, kuri mums yra brangi, kurioje jaučiamės saugūs tokie, kokie esame. Beveik galėčiau lažintis, kad prieš mums pasirenkant gyvenimą šioje žemėje, kažkur buvo nustatyta mums žinoma ir mėgiama tvarka. Mes ateiname kaip tik iš ten, ir tai neturi nieko bendra su laiku ar nuotoliu, ar juolab su materialiomis molekulėmis! /Richard Bach "Palikę užuovėją"/
Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai. /K. Vonegutas/
…mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – namų ilgesys. /Herman Hesse/

Tavo namai yra ten, kur pats turi teisę užrakinti duris ir tebūnie namai - mažas mūsų dangus.

O čia tai, kas kada nors (tikiuosi greitu metu) galėtų tapti mūsų 'dangumi' :)