#ContactForm1 { display: none ! important; }

2013 m. birželio 5 d., trečiadienis

Apie organišką judėjimą tikslo link arba "think positive"

Seno gero nauju rūbu nepagadinsi, aš taip galvoju :) Todėl blog'as apsivilko vasariškai gaivius naujus drabužėlius. Tinka patinka?
O jei jau prakalbom apie seną gerą, tai išsibalansavo mūsų sekmadienių mintys. Gal tiksliau kažin koks keistas laiką valgantis drakoniukas vis bėga pastaruoju metu paskui mane ir turbūt ne be jo pagalbos neliko laiko kūrybiniams procesams. Na, nieko tokio, svarbu laiku susigriebti.

Bėgdama nuo laiką ryjančio drakono spėjau pagalvoti, kad aukščiausią gyvenimo tikslą, siekiamybę,
kurią gavus rodos turėtų nušvisti nauja saulė ar mažų mažiausiai pasikeisti planetų išsidėstymas, pakabiname pačiame aukščiausiame gyvenimo kalno taške. Nežinau ar taip gaunasi savaime, ar labai sąmoningai dėl to, kad būtų didesnis stimulas siekti to pačio pačiausio. Juk kai kasdien užvertęs galvą pasižiūri į tą aukščiausią tašką nori nenori galvoji, hmm, kaip čia man tai pasiekus, ką galėčiau padaryti, kad gaučiau, ko trokštu, kaip įgyvendinti tam tikrus planus, kas padėtų pasiekti viršukalnę.
Nors suprantu, kad greitas gali būti nesveikas maistas, sportinis automobilis arba ilgametis sprintininkas, bet vis vien norisi greito, na, jei ne greito, tai bent jau pastebimai kintančio ėjimo (pageidautina į priekį, ne atgal) aukščiausio taško link. Nes tie, kurie jei ir sugeba išsikelti tokio mąsto tikslą, bet tuo viskas ir baigiasi, rankos nuleidžiamos, taip ir lieka visą gyvenimą sėdinėti kalno papėdėje.
O man patinka judėjimas - organiškas, neskubinamas laiką ryjančio drakono, neblaškomas stiprių audrų, laisvas ir teikiantis malonumą. Toks pat ir mano aukščiausio taško siekimas - organiškas ir teikiantis malonumą.
O jūs dar stoviniuojate savojo kalno papėdėje ar jau pajudėjote, nors ir mažais žingsneliais to aukščiausio taško link? Bet kokiu atveju, linkiu stiprybės, kai atrodys, kad TAI nepasiekiama, kai kažkas kitas kritikuos, ar gal net apmėtys akmenimis...kai apleis jėgos ir su vasaros vėju išskris tikėjimas tuo, ką darai. Jei kada nors pasijusi vienišas kelionėje į savo viršukalnę, prisimink, kad kažkur yra žmogus, kuris kopia kaip ir daugelis kitų tam, kad iškeltų finišo vėliavą aukščiausiame savojo kalno taške.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą