Cukraus pudra ir ką tik iš orkaitės ištrauktos putlios auksinės spurgytės. Braškės ir grietinėlė. Cinamonas ir obuolys. Vynuogė ir minkštas, burnoje tirpstantis gabalėlis sūrio. Riekelė šviežios duonos ir truputis naminio saldžios grietinėlės sviesto. Plonyčiu griežinėliu itališko prosciutto apvyniotas sultingas melionas... Ideali pora! Šios draugystės gyvuoja nuo neatmenamų laikų, todėl yra tikros ir laiko (bei skonio) patikrintos. Virtuvėje visada viskas pakankamai paprasta :) O kaip gyvenime?Tikra draugystė - retas reiškinys šiomis dienomis. Psichologai teigia, kad pavyzdžiui, vaikų draugystės yra "augančios": nuo "duosiu tau saldainį, todėl būsi mano draugas" iki piktavališko manipuliavimo tiek bendraamžiais tiek suaugusiais. Didmiesčiuose gyvenantys jaunosios kartos atstovai laiko save individualybėmis, cosmopolitais, kuriems draugai tik be reikalingi konkurentai arba prašalaičiai, užsukę trumpam į jų gyvenimus tam tikrais etapais. Gal tik vyresnės kartos atstovai vertina tikrą bendravimą ir draugą šalia. O aš, nesu nei miestietė, nei senosios kartos atstovė, nebesu jau ir vaikas (gal tik širdyje)... bet žinau, kad draugystė yra tai, ką branginu ir saugau.
Kiekvieno žmogaus gyvenime būna įvairių etapų, naujų vietų, pažinčių, kompanijų, kuriose mezgasi draugystės, bičiulystės ar partnerystės. Ir tai normalu. Žmonės keičiasi - vieni ateina, kiti išeina...kas trumpam, o kas negrįžtamai. Ir nebūtinai to žmogaus nelieka šioje Visatoje, galbūt jis išnyksta tik nuo tavo mindomos žemės paviršiaus su pasilikta teise sugrįžti. Ir tie žmonių srautai kartais priverčia klaidingai manyti, kiek daug draugų turi. Pažįstamų taip, bet artimų bičiulių, jei ir turime, tai keletą, mažą saujelę, kurią turime saugoti.
Kai kalbu ar galvoju apie draugystę, visuomet vaizdiniuose matau vaikystės kiemą, balčiausių jazminų krūmą, kurio kvapas, žydint baltiems žiedams, net kvapą gniaužė... karstykles, pievelę, pilną "kiškio kopūstų", lėlių namus. Ir visa tai buvo mūsų mažas pasaulis, kuris tuomet rodėsi neaprėpiamai didelis. Draugystė man - pieno ūsai, pokalbiai iki nakties, ilgi pasivaikščiojimai, ausinuko dalybos, kai vienai tenka viena ausinė, kitai - kita ir klausomasi tos pačios mėgstamos dainos. Draugystė tai patylėjimai ir draugo ranka tavo delne. Tai galimybė užbaigti nutylėtą sakinį ir sudvejojus paklausti patarimo. Draugystė tai padovanota savosios širdies dalelė - visiems laikams, be teisės ją susigrąžinti.
Mergaitiški juokai ir pažadai, kaip bus, kai būsime suaugusios. Laiškai. Sudėti į dėžutę nuo sausainių... Užrašų knygutėse ir dienoraščiuose nugulę užrašai - prisiminų jūros. Laiko žymės fotografijose ir senuose albumuose. Ir dar daugybė dalykų, kurie sutelpa vien pažiūrėjus į Draugo akis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą