Naujų laikų Moteris

Žinote, kai rankose laikau naują žurnalą (gruodžio pabaigoje pasaulį išvysta sausio mėnesio numeriai) visuomet apima keistas jausmas, lyg būčiau žingsniu priekyje šiandienos. Dar keisčiau, manau, turėtų jaustis žmonės, kurie ruošia naujus žurnalo numerius. Jie visuomet gyvena vienu numeriu prieky visų kitų. Taigi, vieno skaitomiausių žurnalų moterims Lietuvoje jau 2015-ųjų metų numeryje skamba vien stiprūs moterų balsai. Balsai moterų, kurios mąsto kitaip, laužo standartus ir negailestingai naikina klišes, jau ilgą (gal kiek per ilgą) laiką priskirtas moteriškai lyčiai. Skaičiau straipsnį po straipsnio ir mąsčiau, kokia gi ta naujų laikų Moteris? Straipsnių herojės buvo TOKIOS skirtingos, bet tuo pačiu turinčios kažką bendro...
Vyrai rėkia, kad moterys prarado savo prigimtinį moteriškumą ir, kad jas reiktų uždaryti į "moteriškumo mokyklas". Moterys neatsilieka ir kaip antausį rėžia, kad jeigu vyrai leidžia sau būti skudurėliais moterims po kojomis, tai kas joms belieka - perimti vyriškąjį vaidmenį į savas rankas. Psichologai aršiai diskutuoja, kodėl tos moterys virsta "trans" būtybėmis, prie kurių bijo prieiti vyrai, bet džiaugiasi darbdavys, galintis tokiai būtybei ant pečių sukrauti visus įmanomus darbus - kaip tikrų tikriausiam darbiniam mului. O vyrai dejuoja, kad vis dėlto, po visų darbų jie pasigenda deivių namuose, kurios su šypsena kurstytų šeimos židinį ir švelniu balsu viliotų juos į jaukų guolį...
Ši tema, apie moterų NEprarastą moteriškumą, o vyrų - vyriškumą, manau, tokia pat aštri, kaip gerai pagaląstas virtuvės šefo peilis arba temos apie politiką giminės rate. Tai kokia gi turėtų būti ta naujų laikų Moteris, kad būtų priimtina visuomenei, tinkama karjerai, neišsižadama vyro ir šeimos? Arogantiškos moterys, nes mat tik lipant kitiems per galvas gali pasiekti aukštumų, tapo vakar dienos atgyvena. Stiprios, savimi pasitikinčios, aukštus postus darbe užimančios - realybė, bet po truputį tolstanti ir užleidžianti vietą toms, kurios geba derinti darbą ir šeimą, malonumus. Gyvena gyvenimą, kurio nereikia išsižadėti dėl karjeros. Dabarties moterims rūpi mokslas, tobulėjimas, bet šiuos dalykus stengiamasi suderinti su asmeniniu gyvenimu. Jos nelaukia, kada kas nors atvilks sumedžiotą mamutą - tuo gali pasirūpinti pačios, bet visuomet su malonumu leis savo vyrui vykti į medžioklę, kad šis neprarastų prigimtinių instinktų. Naujų laikų moterys stiprios savo vidiniu pasauliu, nuostatomis ir aiškiai sudėliotais prioritetais. Jos stiprios, bet NORI jausti užnugary ir žinoti, kad kai kas nors nepavyks taip, kaip norisi, turės Tą, į kurį atsirems ir jausis saugi. Šių dienų Moteris vis dažniau renkasi šeimą ir vaikus vietoje užtikrintos vietos darbo rinkoje. Nes ji nebenori įrodinėti visuomenei, kokia stipri ir galinga galinti būti, esą vaikas tik šalutinis veiksnys, "kokybiško" šeimyninio gyvenimo rodiklis, kuris toli gražu nėra stabdys karjerai (ir su kelių savaičių ar mėnesių kūdikiais bėga darbų maratoną, lyg tai būtų norma). Šiandienos Moteris taip aršiai nebesiveržia į vyrų pasaulį ir nebruka jiems savo taisyklių. Ji nėra nuolanki namų tarnaitė, bet moka pasimėgauti kurdama namų šilumą ir jaukumą. Manau, kad šiandienos Moterys suvokė, kad nenorėdamos šalia matyti moteriškų vyrų, pačios turi nustoti elgtis kaip vyrai. Elementari, bet, deja, nevisiems suvokiama tiesa.
Aš tikiu, kad ne veltui vyras gimė vyru, o moteris moterimi. Matyt Vyr. režisierius yra suplanavęs įdomių vaidmenų ir būtent tokiems veikėjams, kokie buvo atsiųsti čia į Žemę. Ir net kai kas nors galvoja priešingai, kad neva turėjo gimti, pavyzdžiui, vyras moterimi, matome, kad ir po plastikos chirurgų įsikišimo nelabai kas gero įvyksta. Plastinė chirurgija gali pakeisti lytį, tam tikras kūno dalis pašalinti, reikiamas prisiūti, bet plastikos chirurgai nėra dievai ir kol toks "neapsisprendėlis" guli ant jų darbo stalo negali jam implantuoti manierų, eisenos, nuojautos, tam tikrų subtilybių, būdingų tik tos lyties atstovams. Ir tuomet nuo to chirurgų stalo pakyla toks "nei šioks nei toks" individas - praradęs tikrąją tapatybę, lyg ir norintis susikurti naują, kitokį rytojų, bet pasimetęs turbūt dar labiau nei prieš gulantis ant operacinio stalo.
Naujų laikų Moteris suprato, kad jai nebereikia ant savo pečių nešti viso pasaulio, nereikia nudirbti visų įmanomų darbų, ir išspręsti visų kylančių sunkumų. Tai ji, jeigu tik pati nori, gali daryti drauge su vyru. Ir jaustis dėl to nei kiek ne blogiau. Tiesiog ne tokia pavargusi, išsekusi ir sutrypta. O tuomet atsiranda laiko ir tam prigimtiniam moteriškumui skleistis ir visiems kitiems dalykams, kurie leidžia mums jaustis tikromis asmenybėmis, o ne vyrų įkaitėmis kasdienybėje.
Šių dienų Moteris - charizmatiška, išsilavinusi, komunikabili, šilta, atidi savo aplinkai, jautri, laisva savo vidumi, įkvepianti, savita ir įdomi, kaip asmenybė, subtili, bet tuo pačiu velnioniškai padūkusi ir nesipriešinanti savo prigimčiai... svarbiausia - nebijanti būti tiesiog savimi. Tikra.