Kažkada rašiau, kad be kaukės šių dienų visuomenės nariai - kaip be rankų. Ir nereikia pradėti purtyti galvos, kad "aš tai jau tikrai nedėviu jokių kaukių". Dėvite! Ir dar kiek. Tik visa laimė, kad šioms kaukėms nereikia atskirų lentynų garderobo spintoje, nes tektų įsirengti atskirą talpyklą.Turėti kaukes - nėra blogai. Kiek blogiau jeigu neišmanote (ir nesistengiate to padaryti) jų tinkamumo ir naudojimo(si) subtilybių. Tuomet kyla pavojus, kad norėdami įsidarbinti prieš naująjį galbūt būsimą vadovą užsidėsite savo jaukios namų šeimininkės, žmonos ir mamos kaukę, kuri, deja, neturi nieko bendra su sumania, žvitrią akį turinčia firmos vadybininke. Arba norėdami pabrėžti savo socialinį statusą visuomenėje dėvėsite nutrūktgalvio, lovelaso kaukę, kuri 110 procentų aplink pirštą jums leidžia apvynioti gražuoles viliokes, bet tikrai neprideda jums balų norint sudaryti patikimo vyruko įvaizdį. Taigi, išvada viena - kaukes privalu dėvėti tinkamai: laiku ir vietoje, pagal aplinkybes.
Žmogus iš prigimties gal ir nėra sutvertas scenai, bet taip jau yra, kad visuomenėje esame tokie daugiasluoksniai, kad be kaukių būtų tikrai sunku. Kalbėdama apie daugiasluoksniškumą, galvoju, kad tas mūsų AŠ yra TIEK daug vienu metu, pavyzdžiui: vienas ir tas pats žmogus, gyvendamas ne devynis katės, o vieną vienintelį savo gyvenimą yra: dukra/sūnus, mama/tėvas, sesuo/brolis, teta/dėdė, pusseserė/pusbrolis, žmona/vyras, studentė(-as), darbuotojas, pavaldinys, darbdavys...šokio ar kitos meno rūšies atstovas, kritikas, maisto gurmanas, kulinaras-mėgėjas, apžvalgininkas, blog'eris... ir tai tik maža dalelė to, kuo mes iš tikrųjų esame (ar galime būti) šiandien. Ir tai nuostabu! Ta vaidmenų įvairovė mums leidžia atsiskleisti kaip įdomioms, šarmingoms asmenybėms. Tiesa, derėtų visiškai nesusitapatinti su atliekamu vaidmeniu ir mokėti iš jo išeiti. Ir tarkim, jeigu kokį kartą būtent tą dieną nepasisekė darbe, nesakyti, kad "esu niekam tikęs". Reikėtų iš šono pasižiūrėti į susidariusią situaciją ir adekvačiai viską įvertinus, sakyti "šiandien, kaip firmos darbuotojui - man bloga diena. Bet aš žinau, kur klydau, išanalizavau klaidas ir jų nebekartosiu", tuomet ramiam grįžti į šeimą ar galbūt kaip vienišiui išeiti į naktines miesto gatves atsipalaiduoti prie alaus bokalo ar vyno taurės, o gal tiesiog užsidėti savo šokėjo-mėgėjo kaukę ir pasiausti šokių aikštelėje.
Tik nepamirškite, kad "Esame tas, kas stengiamės atrodyti, todėl labai svarbu, kuo vis dėlto nusprendžiam apsimesti"/K.Vonegutas/ 