Jei Naujųjų išvakarės, didžiojoje Lietuvos dalyje, net nebuvo panašios į žiemą, tai po kelių dienų nubudome tikrų tikriausioje žiemos pasakoje. Norėjome - gavome. Kitaip ir būti, turbūt, negalėjo, nes be žiemos neateitų laukiamas pavasaris.
Žinoma, gal dėl per staigių žiemos užmojų neužsiveda automobiliai, gal prieš eidami į lauką lakstome lyg pamišę ieškodami jaukiausio megztinio ir šilčiausio šaliko bei pirštinių komplekto... bet JI čia - už lango ir laukujų durų. Visa išdidi ir savimi patenkinta. Tikra žiema.
Sutikite, žiūrint į tą vaiskų baltumą ir spindinčius sniego kristalus, stebint iš namų kaminų rūkstantį dūmelį, einant ir po kojomis girdint girgždesį, koks būna tik spaudžiant šaltukui, užplūsta kažkoks keistai geras ramybės jausmas. Atrodo, lyg laikas būtų sustojęs. Tam, kad apmąstytume visus tuos sąrašus ir pažadus, o esant galimybei pakoreguotume planus.
Ne taip senai suvokiau, kokia vertybė ir koks gerumas ta tyla. Tereikia ja mėgautis...
 |
| just start. january. inspiration |
 |
| you are so worth it. january. inspiration |